Kai meilė veikia be dėkingumo, ji lieka nebaigta.

 

Kai meilė veikia be dėkingumo, ji lieka nebaigta. Ji sukuria troškimą be realizacijos – impulsą, kuris neturi kanalo nusileisti į gyvenimą. Atsiranda įkvėpimas be įkūnijimo: idėjos gimsta, bet neįsitvirtina; vizijos kyla, bet neįgauna formos. Sąmonė pilna krypties, tačiau sistema neturi leidimo. Energija juda, bet neturi kur apsistoti.
Kai dėkingumas veikia be meilės, sistema taip pat stringa, tik kitu būdu. Atsiranda pasyvus susitaikymas – ramybė be gyvybės impulso. Tai stagnacija be kūrybos: yra priėmimas, bet nėra traukos; yra stabilumas, bet nėra augimo. Sistema laikosi, tačiau nekuria.

Todėl nei meilė, nei dėkingumas atskirai nėra pakankami. Jie atlieka skirtingas, bet tarpusavyje būtinas funkcijas:

Meilė suteikia kryptį ir trauką – ką noriu kurti.
Dėkingumas suteikia leidimą ir kanalą – kaip tai gali įsitvirtinti.

Tik kartu jie sudaro genetinį jungiklį. Šis jungiklis nekuria emocinės euforijos ir nežada stebuklų. Jis įjungia integraciją: leidžia patirčiai nusileisti į kūną, sprendimams tapti veiksmais, o veiksmams – tapti tvaria gyvenimo forma.
Kai šis jungiklis aktyvus, dvasinė genetika pereina iš potencialo į veikimą. Ne per spaudimą, ne per įrodinėjimą, o per suderintą vidinę architektūrą, kurioje trauka turi leidimą, o leidimas – kryptį. Tada kūryba tampa ne pastanga, o natūrali, laikanti gyvenimo eiga.

 

(Iš Algirdo knygos "Kūnas kaip dėkingumo šventykla")

------------------------------------------------------------------

 

When love operates without gratitude, it remains unfinished.

When love operates without gratitude, it remains unfinished. It creates desire without realization—an impulse that has no channel to descend into life. Inspiration arises without embodiment: ideas are born but do not take root; visions arise but do not take shape. Consciousness is full of direction, but the system has no permission. Energy moves but has no place to stay.
When gratitude operates without love, the system also stalls, only in a different way. Passive resignation arises—peace without the impulse of life. It is stagnation without creation: there is acceptance but no attraction; there is stability but no growth. The system holds on but does not create.

Therefore, neither love nor gratitude are sufficient on their own. They perform different but mutually necessary functions:

Love provides direction and attraction—what I want to create.

Gratitude provides permission and a channel—how it can take root.

Only together do they form the genetic switch. This switch does not create emotional euphoria or promise miracles. It activates integration: it allows experience to descend into the body, decisions to become actions, and actions to become a sustainable form of life.
When this switch is active, spiritual genetics move from potential to action. Not through pressure, not through proof, but through a coordinated internal architecture in which attraction has permission, and permission has direction. Then creation becomes not an effort, but a natural, sustaining course of life.

 

( From the Algirdas book "The Body as a Temple of Gratitude")

 

--------------------------------------------------------------------------------

Kodėl ši galia yra esminė XXI amžiuje

Šiandieninis pasaulis yra per intensyvus, kad žmogus galėtų jį atlaikyti be vidinės struktūros.

Be pagrindinės galios:
technologijos tampa pavojingos,
augimas tampa destruktyvus,
sąmoningumas tampa per didele apkrova.

Todėl pagrindinės galios susigrąžinimas nėra asmeninis tobulėjimas.
Tai išlikimo klausimas.

Baigiamoji šios dalies mintis

Pagrindinė žmogaus galia nėra tai, ką jis gali padaryti pasauliui.
Ji yra tai, ką jis gali išlaikyti savyje.

Kai ši galia sugrįžta:
žmogus tampa patikimu,
gyvenimas tampa išlaikomas,
augimas tampa saugus.

Tai nėra nauja ideologija.
Tai sugrįžimas prie veikiančios vidinės architektūros.

Ir būtent nuo šio sugrįžimo prasideda 5D naujosios sąmonės realus, gyvenamas kelias.

(Iš Algirdo knygos '' Kaip susigrąžinti pagrindinę galią'')

----------------------------------------------------------------------------------------

Why This Power Is Essential in the 21st Century

Today’s world is too intense for a human being to withstand without an inner structure.

Without the core power:
technology becomes dangerous,
growth becomes destructive,
consciousness becomes an excessive burden.

That is why reclaiming the core power is not personal development.
It is a matter of survival.

The Closing Thought of This Section

The core power of a human being is not what they can do to the world.
It is what they can sustain within themselves.

When this power returns:
a person becomes reliable,
life becomes sustainable,
growth becomes safe.

This is not a new ideology.
It is a return to a functioning inner architecture.

And it is from this return that the real, lived path of the 5D new consciousness begins.

(From Algirdas' book '' How to Recover the Basic Power'')

---------------------------------------------------------------------------------------------------

Žmogaus vidinėje sistemoje valdžia niekada nelieka neužimta

Jeigu sąmonė neatlieka koordinavimo funkcijos, ją automatiškai perima protas. Ne todėl, kad protas „blogas“, o todėl, kad sistema negali veikti be centro.

Tai yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl žmogus praranda savo tikrąją galią – ne išorėje, o viduje.

Kas iš tikrųjų nutinka, kai sąmonė silpna

Silpna sąmonė nereiškia žemo intelekto ar žinių stokos.
Ji reiškia, kad nėra aktyvaus koordinavimo sluoksnio, kuris laikytų visą vidinę sistemą kaip visumą

Ji reiškia, kad nėra aktyvaus koordinavimo sluoksnio, kuris laikytų visą vidinę sistemą kaip visumą.

Kai tai įvyksta:
sprendimai kyla iš minčių srauto,
reakcijos tampa automatinės,
emocijos ima diktuoti kryptį,
kūno signalai ignoruojami.

Šioje vietoje protas natūraliai perima valdžią. Ir čia prasideda ego režimas.

Ego nėra blogis – ego yra perimta valdžia

Ego šiame kontekste nėra charakterio bruožas ar moralinė problema.
Ego yra protas, likęs be sąmonės priežiūros.
Algirdas
top-Ką žmogus atgauna, kai protas tampa technologija

Kai protas grįžta į technologijos vietą:
dingsta nuolatinis skubėjimas,
atsiranda vidinė tyla be pastangos,
sprendimai tampa ramesni,
kūnas pradeda jaustis saugesnis,
gyvenimas tampa išlaikomas.

Tai nėra atsipalaidavimas per bėgimą.
Tai atsipalaidavimas per struktūrą.

Esminė šio skyriaus išvada

Protas nėra priešas. Jis yra galingas įrankis.

Tačiau:
be sąmonės jis tampa valdovu,
be ribų jis tampa kankintoju,
be struktūros jis tampa perdegimo šaltiniu.

5D naujoji sąmonė grąžina protą į jo tikrąją vietą.
Ir tada protas pradeda tarnauti gyvenimui, o ne jį išsekinti.

Tai ir yra tikroji žmogaus galios grąža.

(''Iš Algirdo knygos ,,Kaip susigrąžinti pagrindinę galią'')

--------------------------------------------------------------------------------

In the Human Inner System, Power Is Never Left Unoccupied

If consciousness does not perform the function of coordination, the mind automatically takes over.
Not because the mind is “bad,” but because a system cannot function without a center.

This is one of the main reasons why a person loses their true power—not externally, but internally.

What Really Happens When Consciousness Is Weak

Weak consciousness does not mean low intelligence or a lack of knowledge.
It means there is no active coordinating layer that holds the entire inner system as a whole.

When this happens:

decisions arise from the stream of thoughts,

reactions become automatic,

emotions begin to dictate direction,

bodily signals are ignored.

At this point, the mind naturally takes control.
And this is where the ego mode begins.

The Ego Is Not Evil – It Is Power Taken Over

In this context, ego is not a character flaw or a moral problem.
Ego is the mind left without the supervision of consciousness.

What a Person Regains When the Mind Becomes a Technology

When the mind returns to its proper place as a technology:

constant urgency disappears,

inner silence arises without effort,

decisions become calmer,

the body begins to feel safer,

life becomes sustainable.

This is not relaxation through escape.
It is relaxation through structure.

The Core Conclusion of This Chapter

The mind is not an enemy.
It is a powerful tool.

However:

without consciousness, it becomes a ruler,

without boundaries, it becomes a tormentor,

without structure, it becomes a source of burnout.

5D new consciousness returns the mind to its rightful place.
And then the mind begins to serve life, rather than exhaust it.

This is the true restoration of human power.

(From Algirdas’s book ''How to Reclaim Your Core Power'')

-----------------------------------------------------------------------------------------